Įvadas: momentas veikti

Skaitmeninių trikdžių, demografinių ir klimato pokyčių eroje suaugusiųjų gebėjimas vis labiau klestėti labai priklauso nuo pagrindinių įgūdžių, t. y. raštingumo, skaičiavimo ir problemų sprendimo įgūdžių. 2023 OECD Suaugusiųjų įgūdžių tyrimas (PIAAC) siunčia aiškią žinutę: nors kai kuriose Europos šalyse pastebima nedidelė pažanga, daugelyje šalių suaugusiųjų įgūdžių lygis stagnuoja arba mažėja, o nelygybė didėja. 

Naujausios PIAAC įžvalgos – Europos žadinimo skambutis

PIAAC (Programme for the International Assessment of Adult Competencies - Tarptautinio suaugusiųjų gebėjimų vertinimo programa) vertina darbingo amžiaus gyventojų skaičiavimo, raštingumo ir problemų sprendimo įgūdžius 31 EBPO šalyje. Pirmasis ciklas vyko daugiau nei prieš dešimt metų, o jo rezultatai paskelbti 2013 m. Antrojo ciklo rezultatai, paskelbti 2024 m. gruodžio mėn., suteikia galimybę apžvelgti dešimtmetį, kad būtų galima suprasti suaugusiųjų gebėjimų tendencijas. Ši ilgalaikė perspektyva atskleidžia ne tik statistinius nacionalinių įgūdžių lygių vaizdus, ​​bet ir dinamiškus – dažnai gana nerimą keliančius – pagrindinių kompetencijų pasiskirstymo pokyčius.

Visose EBPO šalyse maždaug penktadalis suaugusiųjų gali atlikti tik pačias pagrindines raštingumo ir skaičiavimo užduotis. Dar labiau nerimą kelia didėjanti nelygybė: suaugusieji, turintys žemesnius įgūdžius, yra neproporcingai vyresni, gimę užsienyje arba kilę iš nepalankios socialinės padėties. Nors išsilavinimas, amžius, lytis ir migracijos statusas daro įtaką gebėjimams, socialinė ir ekonominė padėtis išlieka nuolatiniu lemiamu veiksniu. Net ir atsižvelgiant į amžių, lytį ir išsilavinimą, socialinė ir ekonominė padėtis išlieka lemiamu veiksniu. Didėjanti įgūdžių atskirtis pabrėžia, kad žemas gebėjimas yra ir nelygybės variklis, ir simptomas.

PIAAC duomenys rodo, kad bendras įgūdžių lygio mažėjimas daugelyje šalių yra susijęs ne su bendru įgūdžių sumažėjimu, o su augančia žemiausius rezultatus pasiekiančių suaugusiųjų dalimi. Ši tendencija atspindi gilesnę, sisteminę poliarizaciją, kuri atitinka pasaulinius nelygybės modelius. Daugumoje Europos šalių raštingumo ir skaičiavimo įgūdžiai tarp 10 % prasčiausių mokinių suprastėjo, o skaitmeniniai įgūdžiai dar labiau atsilieka.

Pasekmės yra gilios. Suaugusieji, turintys žemus pagrindinius įgūdžius, susiduria su daugybe kliūčių, kurios dar labiau padidina jų skaičių:

• Jiems mažesnė tikimybė gauti mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo paslaugas.
• Jiems dažnai sunku rasti stabilų, gerai apmokamą darbą ir prisitaikyti prie kintančių darbo vietų.
• Jiems gresia atskirtis nuo skaitmeninės visuomenės.
• Jiems gali trūkti sveikatos raštingumo, kad sužinotų apie sveiką gyvenimo būdą ar suprastų sveikatos priežiūros sistemas.

Įgūdžiai taip pat labai susiję su socialiniais rezultatais. Suaugusieji, turintys geresnius skaičiavimo įgūdžius, nurodo geresnę sveikatą, pasitenkinimą gyvenimu ir didesnį pilietinį aktyvumą. Svarbiausia, kad jie dažniau mano galintys daryti įtaką politiniams sprendimams, o tai yra demokratinio dalyvavimo pagrindas.

Kalbant apie ekonomiką, įgūdžiai yra galingas įsidarbinimo galimybių ir darbo užmokesčio rodiklis. Tiesą sakant, jie dažnai yra svarbesni nei vien formalusis išsilavinimas. Suaugusieji, turintys aukštesnį įgūdžių lygį, dažniau įsidarbina ir uždirba daugiau. Žemiausią kvalifikaciją turinčių asmenų judumas aukštyn išlieka sunkiai pasiekiamas, todėl stiprėja skurdo ir atskirties ciklai.

Apklausoje pabrėžiama, kad būtina skubiai iš naujo visapusiškai įvertinti, kaip šalys remia pagrindinių įgūdžių ugdymą. Geresni pagrindiniai įgūdžiai teikia ne tik asmeninę naudą, bet ir naudą visuomenei: didesnės pajamos, mažesnė priklausomybė nuo socialinės rūpybos, didesnės mokesčių įmokos ir stipresnė socialinė sanglauda.

Pagrindinių įgūdžių trūkumo problemos sprendimas yra ne tik techninis klausimas, bet ir moralinė bei ekonominė būtinybė. Kaip aiškiai nurodyta bendrame EBSN ir EAEA pareiškime dėl PIAAC rezultatų, įtraukios suaugusiųjų mokymosi galimybės turi būti nacionalinių ir Europos strategijų centre. Politikos kryptyse pagrindinių įgūdžių ugdymas turi būti įtrauktas į platesnes užimtumo, sveikatos, skaitmeninės ir klimato kaitos darbotvarkes, pripažįstant, kad šios sritys yra glaudžiai tarpusavyje susijusios.   

Politinis postūmis: Įgūdžių sąjunga ir pagrindinių įgūdžių veiksmų planas

Reaguodama į vis didėjančią suaugusiųjų pagrindinių įgūdžių poreikio problemą, Europa imasi koordinuotų politikos iniciatyvų. Pagrindinės iš jų yra Įgūdžių sąjunga, Pagrindinių įgūdžių veiksmų planas ir Kvalifikacijos kėlimo keliai.

Įgūdžių sąjunga - tai plataus užmojo strateginė vizija, kuria siekiama sukurti atsparią ir įtraukią Europos įgūdžių ekosistemą. Jos pagrindinis principas yra aiškus: kiekvienas Europos gyventojas turėtų turėti galimybę įgyti tvirtus pagrindinius įgūdžius ir naudotis mokymosi visą gyvenimą galimybėmis, kurios kistų kartu su darbo rinkos ir visuomenės poreikiais. Joje daug dėmesio skiriama nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, įskaitant neįgaliuosius, migrantus ir mokyklos nebaigusius asmenis, pripažįstant struktūrines kliūtis, su kuriomis šios grupės susiduria.

Svarbus Įgūdžių sąjungos komponentas - „ugdyti įgūdžius, reikalingus kokybiškam darbui ir gyvenimui, pasitelkiant tvirtą švietimo pagrindą ir įtraukiant mokymąsi visą gyvenimą“. Tai apima lanksčių ir individualizuotų mokymosi būdų, pavyzdžiui, individualių mokymosi paskyrų (sutrumpintai ILA), kurios ypač naudingos žemos kvalifikacijos suaugusiesiems, kuriems gali būti sunku įsitraukti į tradicines sistemas, skatinimą. Kitas komponentas yra „reguliarus kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas“, kuris apima lanksčių mokymosi sprendimų skatinimą plečiant mikrokreditų naudojimą.

Jį papildo Pagrindinių įgūdžių veiksmų planas - pavyzdinė Įgūdžių sąjungos iniciatyva. Jame tiesiogiai sprendžiama problema, susijusi su susirūpinimą keliančiu pagrindinių įgūdžių mažėjimu visoje ES, atkreipiant dėmesį ir į jaunus žmones, suaugusiuosius. Veiksmų plane įgūdžių mažėjimo problema sprendžiama praktiniais trumpalaikiais ir vidutinės trukmės veiksmais. Jame daugiausia dėmesio skiriama ne tik mokymosi prieinamumui didinti, bet ir mokymosi modelių pertvarkymui, kad būtų galima geriau pasiekti ir motyvuoti sunkiausiai pasiekiamus asmenis, t. y. suaugusiuosius, kurie turi neigiamos mokymosi patirties, patiria socialinę atskirtį arba susiduria su sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis.   

Plane siūloma integruoti pagrindinių įgūdžių suteikimą su tokiomis paslaugomis, kaip užimtumo parama, būstas, sveikatos priežiūra ir parama tėvams. Jame taip pat skatinama naudoti neformaliojo mokymosi aplinką - bendruomenių centrus, bibliotekas ir vietos asociacijas - kaip erdves, kuriose suaugusieji gali mokytis pažįstamoje ir palankioje aplinkoje. Plane pripažįstama, kad suaugusiųjų mokymasis sėkmingiausias tada, kai jis yra įtrauktas į žmonių kasdienybę.

Dar vienas ES įgūdžių darbotvarkės ramstis - iniciatyva Kvalifikacijos kėlimo keliai, skirta suaugusiesiems, neturintiems vidurinio išsilavinimo. Šia iniciatyva, kuri buvo pradėta įgyvendinti anksčiau, bet vis dar yra svarbiausia šiandieninėje politikos struktūroje, siekiama padėti šiems asmenims įgyti aukštesnį raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninių įgūdžių lygį ir suteikti jiems galimybę įgyti aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą. Jame išdėstytas trijų etapų modelis: įgūdžių vertinimas, individualus mokymosi pasiūlymas ir įgūdžių patvirtinimas. Labai svarbu, kad jame taip pat pabrėžiamos informavimo ir paramos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pažeidžiami suaugusieji ne tik atitiktų mokymosi reikalavimus, bet ir jaustųsi pasitikintys savimi ir laukiami norintys mokytis.

Šios iniciatyvos dar labiau sustiprintos Skaitmeninio švietimo veiksmų planu (2021–2027), kuriuo siekiama didinti skaitmeninį raštingumą ir kompetencijas visuose švietimo sektoriuose. Suaugusiesiems, ypač tiems, kurie turi ribotą skaitmeninių technologijų naudojimo patirtį, tai labai svarbu ne tik siekiant įsidarbinti, bet ir gauti viešąsias paslaugas, informaciją apie sveikatą ir pilietinį gyvenimą.

Visos šios tarpusavyje susijusios politikos kryptys atspindi ES strateginio mąstymo pokyčius: nuo fragmentiškų intervencijų pereinama prie nuoseklių, įtraukiančių ir holistinių suaugusiųjų pagrindinių įgūdžių strategijų, kartu pripažįstant, kad reikia pertvarkyti mokymosi sistemas, kad jos atitiktų besimokančiųjų gyvenimą ir realijas.

Nuo politikos iki praktikos: kodėl įrodymai turi skatinti veiksmus

Norint, kad politikos užmojai taptų apčiuopiama pažanga, reikia suderinti Europos tikslus ir jų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. Čia svarbiausias vaidmuo tenka įrodymams.

PIAAC pateikia išsamų poreikių žemėlapį: kur nukreipti išteklius, kam juos skirti ir kokios paramos rūšys yra veiksmingiausios. Jame taip pat aiškiai nurodoma neveiklumo kaina: didėjantis įgūdžių neatitikimas, mažėjantis produktyvumas ir nuolatinė socialinė atskirtis.

Pagrindiniai žingsniai pereinant nuo politikos prie praktikos:

• Rengti nacionalines strategijas, suderintas su ES tikslais ir pritaikytas vietos poreikiams.
• Integruotos suaugusiųjų mokymosi sistemos, kurios apjungia švietimo, užimtumo, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugas, kad būtų remiamas visapusiškas vystymasis.
• Investuoti į informavimo ir bendruomeninio mokymosi erdves, suteikiančias besimokantiesiems daugiau galimybių per patikimą aplinką, pavyzdžiui, bibliotekas, suaugusiųjų švietimo centrus ir skaitmeninius centrus.
• Remti švietėjus, pripažįstant, kad jie atlieka pagrindinį vaidmenį motyvuojant ir nukreipiant menkų įgūdžių turinčius suaugusiuosius.

Sėkmė priklauso nuo to, ar mokymosi sistemos kuriamos aplink žmones, o ne tik aplink institucijas. Tai reiškia, kad programas reikia kurti kartu su besimokančiaisiais, atsižvelgti į jų ankstesnę patirtį ir pripažinti, kad motyvacija ir pasitikėjimas yra tokie pat svarbūs kaip ir pedagogika bei turinys.

Būdami suaugusiųjų mokymosi specialistai, turime propaguoti empatiškus, įtraukiančius ir realybe pagrįstus metodus. PIAAC duomenys ne tik išryškina problemas, bet ir padeda mums rasti protingesnius ir teisingesnius sprendimus.

Išvada

Pagrindiniai įgūdžiai yra įtraukties, demokratijos, ekonominio atsparumo ir klestėjimo pagrindas. Naujausios PIAAC išvados reikalauja neatidėliotino pedagogų, politikos formuotojų ir pilietinės visuomenės dėmesio. Tinkamai derindami įrodymus, derindami politiką ir taikydami įtraukią praktiką, galime prisidėti prie visuomenės, kurioje visi suaugusieji, nepriklausomai nuo jų kilmės, galėtų naudotis mokymosi galimybėmis, pagerinti savo gyvenimą ir prasmingai prisidėti prie savo bendruomenių. 

Siekdamas tęsti šį pokalbį, Europos pagrindinių įgūdžių tinklas (EBSN) kviečia politikos formuotojus, praktikus, mokslininkus ir suaugusiuosius besimokančiuosius į 2025 m. metinę konferenciją: nuo įrodymų prie veiksmų: 2025 m. birželio 18-20 d. Briuselyje.